Eidamas pasaulio keliais,
Aš patekau į plėšikų rankas.
Jie atėmė iš manęs šviesą,
Jie išplėšė man širdies tyrumą:
Nuodėmių žaizdos degina mane,
Mane slegia mano kaltės.
Daugybė žmonių ėjo pro mane
Ir praėjo kita kelio puse:
Jie matė mano žaizdas,
Bet nepasirūpino manimi.
O Tu, Viešpatie Jėzau,
Kuris buvai pavadintas Samariečiu,
Eidamas pro mane, pažvelgei, –
Ir Tau pagailo manęs.
Prašau Tavęs, Viešpatie,
Užpilk ant mano žaizdų aliejaus ir vyno:
Išliek patepimo aliejų – Šventąją Dvasią,
Ištiesk man taurę Naujosios Sandoros vyno.
Pasiimk mane su savimi, užkėlęs ant kryžiaus,
Nugabenk mane į užeigą – Tavo Bažnyčią,
Duok man Senojo ir Naujojo Testamento Žodį, –
Aš išgysiu ir gyvensiu!
Viešpatie, Tu pasilenkei prie manęs,
Tu tapai mano artimu.
Išmokyk mane tapti artimu kitiems
Ir atjausti kiekvieną žmogų,
atsidūrusį varge.
Nerses Snorbali (1102-1173)